Pastarosiomis savaitėmis svarbiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės aktyviai platina medžiagą apie karo posūkį ir jėgų pusiausvyrą, kuri pamažu krypsta Rusijos pusėn. Nors mūšio lauke jokių apčiuopiamų pokyčių nepastebėta, Kremliaus pozicijos stiprėja dėl daugelio išorinių veiksnių: vieningos nuomonės dėl tolesnio finansavimo ir ginkluotės trūkumo Jungtinėse Amerikos Valstijose, sulėtėjusio šaudmenų tiekimo, Lenkijos pasienio krizės, atvirai priešiškos Orbano politikos ir retorikos pasikeitimo į šaltesnę Slovakijoje po ten įvykusių rinkimų bei daugelio kitų veiksnių, kurie kartu daro įtaką Ukrainos gebėjimui atlaikyti “ilgą” karą.
Partnerių “nuovargis” ir vienybės disbalansas pakurstė V. Putino apetitą, kuris neseniai vykusioje baigiamojoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad vadinamojo SMD tikslai nepasikeitė ir kad viskas vyksta pagal planą. Ir nors šie pareiškimai Ukrainai nėra naujiena ir tik patvirtina užsitęsusio karo faktą bei alternatyvos ginkluotai konfrontacijai nebuvimą, kaimyninės šalys turėtų išmokti skaityti tarp eilučių.
Vakarai jau seniai prognozavo karinį Rusijos ir NATO šalių susidūrimą. Konkrečiai Lenkijos aukščiausiasis pareigūnas duoda trejus metus pasirengti, kad būtų galima sukaupti pajėgas ir pasitikti agresorių visiškai ginkluotą.
Tikimybė, kad Rusijos kariuomenė įsiverš į vieną iš rytinių NATO šalių, yra labai didelė. Ir Lietuva yra vienas iš taikinių. Bet apie tai plačiau vėliau. Dabar svarbu atkreipti dėmesį į tokį faktą: Kremlius neseniai supaprastino Moldovos, Baltarusijos ir Kazachstano piliečių rusiškų pasų gavimo procesą. Tokie žingsniai buvo žengti prieš Krymo aneksiją ir invaziją į Donbasą 2014 m. Tai galbūt pirmieji įspėjamieji ženklai, kad šios šalys turėtų ruoštis visaverčiam karui su V. Putinu, kuris ir toliau svajoja apie imperinę didybę. Tačiau ar tai reiškia, kad diktatorius smogs ir Vakarams, didžioji dauguma analitikų sutinka, kad tokia tikimybė yra labai, labai didelė. Tačiau yra vienas “bet” – Ukraina ir jos atsparumas. Ukrainos didvyriai sukaustė Rusijos sausumos galią ir neleidžia Kremliui įgyvendinti didesnių agresyvių planų – pastaraisiais metais jis suaktyvino savo agentų tinklą Europos Sąjungoje ir visomis priemonėmis bando suskaldyti vieningą Europą bei užgrobti tai, ką laiko savo nuosavybe.
Taikinys – Lietuva
Ir viskas prasidės nuo Baltijos šalių ir Lietuvos, kurią Rusija siekia nubausti ne tik už aktyvią paramą Ukrainai pinigais ir ginklais, bet ir už tranzito į Kaliningrado sritį blokavimą, smarkiai pakenkusį Kremliaus tirono reputacijai. Pridėkime prie to Putino meilę sausumos koridoriams, ir labiausiai tikėtinas smūgio taikinys susidūrimo su NATO atveju būtų Lietuva, kuri pirmoji susidurtų su Suvalkų koridoriumi judančia Rusijos kariuomene. Lenkijai, žinoma, taip pat gresia pavojus, tačiau Lietuvos kariuomenė turės atgrasyti pagrindinį puolimą. Apie galimas grėsmes kalbama jau seniai. Net Volodymyras Zelenskis neseniai išreiškė nuogąstavimus, kad jei karas Ukrainoje bus įšaldytas, Rusija po sunkios kovos galės sparčiai didinti savo jėgą ir karinį potencialą ir jau 2028 m. kėsinsis į Baltijos šalis. Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovė Dovilė Šakalienė, prognozuojanti Rusijos agresiją dar anksčiau. Su sąlyga, kad kils konfrontacija tarp JAV ir Kinijos, Rusija nepraleis progos smogti Baltijos šalims.
Apie toli siekiančius agresyvius planus liudija ir tai, kad Rusijos Federacijos teritorijoje kuriama “Leningrado karinė apygarda”. Kremliaus propagandistai šį žingsnį pavadino atsaku į augančią grėsmę iš Suomijos. Tačiau kad ir kokia retorika būtų vartojama, V. Putino tikslas aiškus: įeiti į istoriją kaip neocarui, sugebėjusiam susigrąžinti “prarastas žemes” ir atgaivinti savo buvusią valdžią, nes jam pavyko sukelti esminius tektoninius poslinkius visoje pasaulio saugumo architektūroje.
Agresoriaus nebaudžiamumas ir pataikavimas jo užgaidoms yra pavyzdys, kuriuo paseks kitų probleminių šalių diktatoriai. Pavyzdžiui, N. Maduro Venesueloje, kuris taip pat norėjo išplėsti savo teritoriją ir ruošiasi karui. Bet grįžkime į Europą, kurioje niekada nebus taikos, kol Rusija egzistuos dabartiniu pavidalu. Ir jei tarptautinė bendruomenė “atiduos” Ukrainą V. Putinui (o taip neįvyks, nes Ukraina kariaus), kad patenkintų jo imperinį alkį, tai tik išprovokuos daug didesnį apetitą.
Ukrainos pamoka
Nereikėtų tikėtis, kad nelaimė jus aplenks. Jau dabar turite rimtai planuoti savo veiksmų planą, kad išsipildžius blogiausiam scenarijui turėtumėte laiko evakuoti savo šeimą. Būtent būdų, kaip išgelbėti vaikus ir artimuosius, ieškojimas pirmosiomis spartaus rusų puolimo valandomis užėmė brangias akimirkas, todėl civilių gyventojų keliai dažnai kirtosi su okupantų, negailestingai šaudžiusių į civilių kolonas, keliais.
Jau dabar turėtume pagalvoti apie slėptuvių įrengimą savo namuose, darbovietėse, mokyklose, ligoninėse ir viešose vietose. Kaip rodo praktika, rusai raketas paleidžia bet kur, kad ne tik pataikytų į karinę infrastruktūrą, bet ir pakenktų civiliams gyventojams, terorizuodami gyventojus ir laikydami juos baimėje. Slėptuvėse turėtų būti bent du išėjimai, jose turėtų būti maisto, geriamojo vandens ir šiltų drabužių. Yra buvę atvejų, kai kovos veiksmų zonoje žmonės kelias savaites turėjo likti rūsiuose. Todėl, jei jums nepasiseks palikti miesto, į kurį įžengė rusai, turėsite likti slėptuvėse.
Taip pat verta pasirūpinti savo nerimo lagaminu. Kadaise patys ukrainiečiai į tai žiūrėjo skeptiškai, tačiau sielvartas mus išmokė, kad minimalus daiktų kiekis, pinigai, maistas, dokumentai ir vertingiausi daiktai kompaktiškame krepšyje, kuprinėje ar lagamine yra raktas į mobilumą ir savarankiškumą. Pagalvokite ne tik apie evakuacijos maršrutus, bet ir susitarkite su draugais ir šeimos nariais dėl susirinkimo vietų, jei nutrūktų ryšiai. Iš anksto užsitikrinkite draugų paramą, kad nutikus blogiausiam jie galėtų padėti jūsų artimiesiems.
Nepamirškite informacijos higienos – klausykite ir pasitikėkite tik oficialiais ir patikimais šaltiniais. Juk Rusijos propaganda ir dezinformacija yra baisus dalykas, nusinešęs ne vieną tūkstantį gyvybių. Bet svarbiausia – kiek įmanoma palaikykite savo kariuomenę: imkitės ginklų, stokite į legalius teritorinės savigynos dalinius, savanorių judėjimus ir gynybines iniciatyvas. Ir tikėkite parama tų, kuriems padėjote – Ukraina išliks ir galės apsaugoti Europą nuo Rusijos vėžio.
Be the first to comment